Kaip susitaikyti su persileidimu? Kaip išgyventi gedulą ir kaip toliau gyventi?
Iš visos širdies norime pasakyti, kaip mums gaila, kad jums teko patirti persileidimą arba gimdyti negyvas kūdikis! 🙏
Jei tai skaitote, matyt, patys tai patyrėte… Tai labai liūdna!
Galbūt jau buvo tam tikrų požymių arba jūs turėjote nuojautą. O gal tai įvyko labai netikėtai ir iš pradžių liko nepastebėta. Bet kuriuo atveju, jūs tikėjotės per artimiausius mėnesius ar savaites paimti savo kūdikį į rankas – o dabar gedite savo vaiko, net jei jis ar ji buvo dar labai mažas. Mes nuoširdžiai užjaučiame jus.
Svarbu nesijausti kaltai. Nes ne visada įmanoma paaiškinti, kodėl įvyko persileidimas ar gimė negyvas kūdikis. Jūs nesate kalta, ir greičiausiai nebūtumėte galėjusi to pakeisti ar užkirsti tam kelio.
Svetainėje „ Profemina “ moterys nuolat pasakoja mums apie šią liūdną žinią. Deja, tai yra gyvenimo realybė – ne kiekvienas gyvybės užuomazga toliau vystosi ir gali gimti gyvas. Galbūt jūsų mažylis taip pat sirgo, ir, deja, buvo numatoma, kad jis ar ji gali neišgyventi gimdymo arba ilgai negyventi.
Suteikite erdvės savo jausmams
Persileidimas ar negyvas kūdikis – tai labai asmeninis ir gilus skausmas! Sužinojus šią žinią, gali atrodyti, tarsi iš po kojų būtų ištraukta žemė. Vieną akimirką viskas tavo viduje gali pasidengti tamsa 🌥, arba gali užplūsti pyktis ir neviltis.
Norėtume jus padrąsinti – dabar galite leisti sau išgyventi visus savo jausmus ir liūdėti. Turite visišką teisę verkti dėl savo kūdikio. Galbūt vis dar esate šoko būsenoje ir negalite iki galo suvokti, kas įvyko. Galbūt dar negalite verkti, bet jaučiate vidinę tuštumą ir tarsi praradote orientaciją.
Galbūt dar nežinote, ką šiuo metu jaučiate ar galvojate, arba kaip atrodys artimiausios dienos ir savaitės.
Kiekviena moteris skirtingai išgyvena persileidimą ir sielvartauja savaip. Jausmai taip pat gali skirtis, jei šią skausmingą patirtį teko išgyventi daugiau nei vieną kartą ir vėl ir vėl atsiduriate tarp vilties, baimės ir atsisveikinimo.
Norėtume jus paskatinti skirti tiek laiko, kiek dabar reikia jūsų širdžiai – kad suprastumėte, suvoktumėte, atsisveikintumėte, gedėtumėte ir pamažu, savo tempu, vėl atgautumėte drąsą bei rastumėte naują požiūrį. Tačiau tai gali užtrukti.
Pasitikėk žmonėmis, kurie tave myli
Taip pat gali būti, kad vaiko tėvas / jūsų partneris sielvartauja kitaip ir iš pradžių nejaučia stiprių emocijų. Šis kitoks būdas susitaikyti su tuo, kas įvyko, gali kelti papildomų sunkumų, tačiau jis taip pat turi biologinį pagrindą. Juk jūs, kaip moteris, jau buvote fiziškai labai glaudžiai susijusi su savo kūdikiu. Vyras pats mato tik išorinę perspektyvą. Ypač jei kūdikis buvo dar labai mažas, o jūs buvote nėštumo pradžioje, gali būti, kad jūsų partneris dar nebuvo užmezgęs emocinio ryšio, nes nėštumas jam dar neatrodė realus. Tačiau galite jam paaiškinti, kaip viską dabar jaučiate jūs. Visi jūsų jausmai ir fiziniai pojūčiai yra tikri!
Galbūt niekas iš tavo artimųjų nežinojo apie nėštumą, ir dabar dėl šios netekties jautiesi šiek tiek vieniša. Pamąstyk, kas tau teikia paguodą, ir ar vis dėlto nenorėtum pasidalinti savo jausmais su artimaisiais. Tai gali padėti, kad savo skausmo nepatirtum viena!
Galbūt tavo artimieji nereaguoja taip, kaip tikėjaisi, ir ne visi sugeba susidoroti su šia situacija. Turėk omenyje, kad jie patys gali jaustis bejėgiai arba nesugebėti įsijausti į tavo padėtį. Tačiau lik arti tų žmonių, kurie su meile stovi šalia tavęs! Galbūt taip pat norėtum susisiekti su kitomis moterimis ar poromis, kurios taip pat patyrė persileidimą ar negyvagimį. Kartais tavo vietovėje arba internete veikia gedulo rateliai ar paramos grupės.
Šiuo metu taip pat norėtume paminėti, kad po persileidimo svarbu apsilankyti pas ginekologą ar akušerį. Galbūt dabar tai atrodo netinkama arba tiesiog nesijaučiate tam pasirengusi. Tačiau reikia patikrinti, ar viskas, kas priklausė jūsų mažyliui ar placentai, buvo išstumta ir ar neatsirado infekcijos. Gydytojai turi daug patirties šioje srityje ir gali jums suteikti reikiamą pagalbą bei rūpestį.
Kaip rasti būdą atsisveikinti
Kai kurios moterys sako, kad jaučiasi taip, tarsi jų viduje užgeso šviesa, nors lauke dar diena, o gyvenimas tęsiasi kaip įprasta. Viskas aplink tave vyksta kaip įprasta, bet tu pati jautiesi sustingusi. Kas dabar gali padėti?
Viena vertus, patartina rasti būdą , kaip atsisveikinti su savo kūdikiu 🕯 Pavyzdžiui, galėtumėte parašyti laišką savo kūdikiui arba sudaryti prisiminimų knygelę. Galėtumėte įklijuoti ultragarso nuotrauką, jei jau turite tokią, arba užrašyti savo jausmus, vardų idėjas, svajones, kurias jau sapnavote apie savo mažylį. Galbūt taip pat norėtumėte namuose įrengti nedidelį kampelį ir, pavyzdžiui, ten pastatyti žvakę.
Kita vertus, jums taip pat gali būti suteikta galimybė palaidoti savo kūdikį – tai priklauso nuo to, kaip įvyko persileidimas, kokio nėštumo etapo buvote ir kokios taisyklės galioja jūsų šalyje ar valstijoje. Taip pat galite pasiteirauti vietos savivaldybėje, ar kapinėse yra atminimo vieta – vieta mažiausiems (šiai vietai yra daug pavadinimų). Ten galite atnešti simbolius arba uždegti žvakes. Priklausomai nuo teisės aktų, tėvai taip pat turi teisę įregistruoti savo vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje, taip suteikdami vaikui oficialų pripažinimą. Tiesiog pasiteiraukite vietoje, kokios galimybės jums yra. Minėtos asociacijos ir iniciatyvos taip pat gali padėti spręsti tokius klausimus.
Linkime tau daug jėgų artimiausiu metu ir mylinčių žmonių šalia tavęs!
Tavo „ Profemina “ komanda ❤️