Dažnai užduodami klausimai: Mano partneris manęs nepalaiko kasdieniame gyvenime

Jausmas, kad viską tenka daryti vienam

Maisto produktų pirkimas, įvairūs namų ruošos darbai, susitikimai ir vaikų priežiūra – visa tai yra kasdienio šeimos gyvenimo dalis.
Kai pradedi jausti, kad viską tvarkai viena, ir norėtum gauti daugiau paramos iš savo partnerio, tai gali tapti tikra našta ir sukelti konfliktus santykiuose.

Ar šiuo metu esate tokioje situacijoje ir trokštate pokyčių? Mes parengėme jums keletą patarimų, ką galite daryti dabar.

1. Realybės įvertinimas

Naudingas pirmasis žingsnis gali būti šiek tiek atsiriboti nuo situacijos – pažvelgti į ją iš paukščio skrydžio perspektyvos ir sąžiningai paklausti savęs: ar iš tikrųjų viskas yra būtent taip?

• Ar galbūt yra dalykų, kuriais mano partneris tikrai rūpinasi, bet aš jų nepastebiu, nes šiuo metu jaučiuosi prislėgta?
• Ar aš sutelkiu dėmesį tik į užduotis, kurios šiuo metu yra tikrai būtinos, ar galbūt mane veda perdėti ar net perfekcionistiniai lūkesčiai – tiek sau, tiek kitiems?
• Ar mano partneris iš tikrųjų tikisi, kad aš viską tvarkysiu viena?

Jei prieisite prie išvados, kad dažnai būtent pati situacija reikalauja imtis veiksmų (pavyzdžiui, paguldyti vaiką miegoti, nueiti apsipirkti, nes šaldytuvas tuščias), o ne būtinai tai, kad jūsų partneris į tai nekreipia dėmesio, kitas žingsnis galėtų būti pabandyti pažvelgti į situaciją jo akimis:

Ar mano partneris iš viso supranta, kad tokiose situacijose, kaip minėtosios, man reikia jo paramos? Ar jis tikrai yra „tingus“, ar tiesiog pavargęs po ilgos darbo dienos ir jam reikia akimirkos pailsėti? Ar jis prisideda kitose santykių ar šeimos srityse ir ar galbūt jam atrodo, kad visą naštą neša vienas? Ar aš pastebiu ir vertinu tai, ką jis daro, ar jau pradėjau tai laikyti savaime suprantamu dalyku? Ar galbūt jis išreiškia savo meilę man ar šeimai kitaip, nei aš tikėjausi?

2. Savo poreikių išreiškimas

Jei, įvertinę realią situaciją, prieisite prie išvados, kad jūsų partneris galėtų prisidėti daugiau, kitas žingsnis – apie tai su juo pasikalbėti. Dažniausiai tai prasideda nuo savo poreikių suvokimo ir jų aiškaus išreiškimo. Jei trokštate daugiau paramos, svarbu partneriui tiksliai pasakyti, ko jums reikia – ir kaip jis gali jums padėti konkrečiu, aiškiu būdu.

Tai gali atrodyti paprasta, tačiau vyrai ir moterys dažnai mąsto ir bendrauja skirtingai. Būtent čia dažnai ir kyla nesusipratimai bei konfliktai. Moterys dažnai kalba užuominomis, tikėdamasi, kad jų partneris „perskaitys tarp eilučių“. Tuo tarpu vyrams paprastai reikia tiesioginių teiginių ir aiškių nurodymų.

Pavyzdžiui: moteris pastato tuščią gėrimų dėžę koridoriuje, tikėdamasi, kad vyras ją pasiims į darbą ir nusipirks naujų gėrimų. Vyras pamato dėžę ir pagalvoja: „O, tikriausiai ji nebegalėjo jos laikyti virtuvėje“ arba „Galbūt ji pati ketina nusipirkti gėrimų“.
Ko čia trūksta? Aiškaus bendravimo — pavyzdžiui:
„Brangusis, ar galėtum šiandien nupirkti gėrimų? Ar tai būtų geriau prieš darbą, ar po jo? Man tai tikrai labai padėtų.“

Tačiau dažnai nutinka kitaip – ypač kai žmogus jaučiasi išsekęs ir prislėgtas – nusivylimas virsta kritika, pavyzdžiui:
„Tu man niekada nepadedi. Visada aš perku gėrimus, o nugara man labai skauda. Tu tai žinai.“

Tačiau tyrimai rodo, kad tokia kritika dažnai duoda priešingą rezultatą – ji dažnai tik sustiprina tą patį elgesį, kuris jums nepatinka. Iš tiesų, reikalavimai ir kaltinimai gali išprovokuoti pasipriešinimą, o ne pokyčius. Kai partneris jaučiasi kritikuojamas, jis gali tai interpretuoti kaip ženklą, kad niekada nėra pakankamai geras arba kad visada klysta – o tai gali būti labai skaudu.

Santykiuose svarbu kalbėtis atvirai ir švelniai — ypač kai kalbama apie savo poreikius ir lūkesčius partnerio atžvilgiu. Juk jūsų partneris negali skaityti jūsų minčių.

Verta prisiminti, kad jūs mylite vienas kitą ir kad – ypač kasdienio gyvenimo įtampos akimirkomis – abu partneriai paprastai nori vienas kitam tik to, kas geriausia. O kai jūsų partneris jus palaiko, svarbu parodyti, kaip labai tai vertinate. Padėkos išreiškimas, o ne jo pastangų laikymas savaime suprantamu dalyku, gali padaryti tikrą skirtumą.

💡 Ir, žinoma, visiškai normalu – o gal net naudinga – kreiptis pagalbos į porų konsultantus.
Nereikia laukti, kol ištiks krizė. Skirti laiko tokioms temoms kaip bendravimas aptarti su nešališku trečiuoju asmeniu gali būti tiek akis atveriantis, tiek nepaprastai naudingas žingsnis.

3. Paklauskite savęs: ką galiu pakeisti?

Bandant išspręsti konfliktą, svarbu prisiminti vieną esminę tiesą: mes negalime pakeisti kito žmogaus. Kad ir kaip norėtume, tai tiesiog neveikia taip. Tuo pačiu metu mes taip pat nenorime, kad kas nors mus pakeistų – norime būti priimti ir mylimi tokie, kokie esame, su savo privalumais ir trūkumais.

Vienintelis žmogus, kurį iš tikrųjų galime pakeisti, esame mes patys. O tai, savo ruožtu, atveria erdvę laisvei ir apmąstymams: kaip noriu reaguoti į tai, kad mano partneris kasdieniame gyvenime man teikia mažai paramos? Kokias konstruktyvias galimybes turiu, be ginčų, užsisklendimo ar skundų? Kokiu žmogumi noriu būti?
Koks atsakas būtų naudingiausias – ne tik man, bet ir visiems, kurie į tai įtraukti? Net jei, objektyviai kalbant, atrodo, kad esate atsakingi tik už 10 % problemos, o jūsų partneris – už 90 %, pokyčiai jūsų pusėje dažnai sukelia grandininę reakciją. Nes kai vienas žmogus pakeičia savo elgesį – net jei „neturėtų to daryti“ – tai gali paliesti kito širdį ir įkvėpti pokyčius ir jame.

Sprendimas sutelkti dėmesį į tai, ką gali pakeisti, yra galingas veiksmas – giliai žmogiškas. Ir jis tampa kur kas prasmingesnis, kai žinai, kodėl tai darai.
Ar šį pastangą vertini kaip investiciją į savo šeimą? Kurios savo asmeninės vertybės nori laikytis?

Šiame procese taip pat gali būti naudinga sąmoningai sutelkti dėmesį į savo partnerio stipriąsias puses. Tai gali padėti kompensuoti dalį nusivylimo.
Kas iš tiesų privertė jus įsimylėti jį ar ją? Kokias savybes jūs gerbėte ir vertinote?